Unikali istorijos pamoka

,,Kuršių palikimas” ant Kalniškės piliakalnio – galimybė patirti unikalią istorijos pamoką

,,Kelionė laiku” - metodas, padedantis suvokti savo krašto istoriją atveriant jausmus, išgyvenant patyrimus.

Viskas prasidėjo 2023 m. vasarą, kai trijų Klaipėdos rajono gimnazijų mokytojai ir mokyklų vadovai, Švietimo centro ir Švietimo skyriaus atstovai rengė TŪM pažangos plano projektą. Projekto rengėjai ne tik mąstė apie daugybę TŪM sudėtinių projekto dalių, bet ir rūpinosi tuo, kad mokiniai pažintų savo gimto krašto istoriją. Mūsų šaknys buvusioje Kuršo žemėje, bet, pripažinkime, kuršių genties gyvenimas – savotiška balta dėmė istorijoje.

Kelias į ,,Kelionę laiku” ant Kalniškės piliakalnio buvo ilgas. Truko dvejus metus. Ką mes išgyvenome gegužės 23 dieną, tai tik matoma didžiulio ledkalnio viršūnė, o visi parengiamieji darbai nematomi. Trijų gimnazijų mokytojų komandos išklausė nemažai mokslininkų paskaitų, gilinosi į istorinius šaltinius, lankėsi kuršių genties istorijos muziejuje Mosėdyje, studijavo šį istorinį laikotarpį, aptarė, kūrė, taisė ,,Kelionės laiku” scenarijų, ieškojo partnerių. O kur dar artefaktų – ginklų , iečių, kirvukų, skydų, aprangos detalių, papuošalų kūrimas ir gaminimas, kuršių edukacinių kiemelių įrengimas! Visas veiklas atliko mokytojai ir jų mokiniai.

Garsas, ugnis, kiemeliai su edukacijomis, žirgai, ragai, ritualai, žaidimai, papuošalai, pintos juostos, pagaminti indai, maistas – visų trijų Klaipėdos rajono gimnazijų darnaus komandinio darbo rezultatas – pati realiausia mokyklų tinklaveika bendrame baigiamajame renginyje. Jame dalyvavo Gargždų “Vaivorykštės, Priekulės I. Simonaitytės ir Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijų mokiniai, mokytojai ir mokyklų vadovai.

Nepatebimai prabėgo diena, kai galėjome įžengti į kuršių istoriją gyvai ir ją išgyventi savo patirtimis ant Kalniškės piliakalnio. Čia gyveno kuršiai – turtinga ir kovinga baltų gentis, drąsūs vikingai ir narsūs kariai. Bet šiai genčiai nebuvo lemta išlikti iki mūsų dienų, nes jie praeities laiko tėkmėje nesukūrė savo valstybės. Po aršių kovų su Ordinu kuršiai buvo priversti asimiliuotis – daug kuršių iš savojo krašto patraukė į žemaičius ir Lietuvą. XV a. 1422 m. Melno sutartimi Lietuvai galutinai atiteko Pietinė Kuršo dalis, kartu su Gargždais, kur dabar ir gyvename. Gi šiauriniai kuršiai susijungė su žiemgaliais ir lyviais ir sulatvėjo. Protėvių, kurių jau nebėra, balsas iš dausų kvietė prisiliesti prie savo istorinių šaknų. Kuršio žmona Agila ir kuršio kario sesuo Baukštė paragino ant piliakalnio įžiebti pagrindinį laužą, o kuršių genties kilmingoji Būtingė paprašė, kad ugnies deivė Gabija per aukuro liepsną, visus sujungtų su protėvių kuršių dvasia. Kuršių ritualai, pagrindinio laužo įžiebimas ir ragų gausmas pakvietė visus, mokytojus, mokinius ir svečius, virtusius XIII a. kuršių genties piliakalnio gyventojais, nusileisti į piliakalnio papėdėje įsikūrusius 6 veikos kiemelius – istorinį, vyrų, žaidimų, maisto gaminimo, amatų ir kovų.

Piliakalnio gyventojai gilinosi į kuršių genties istoriją, mokėsi valdyti kalaviją, ietį ir kuršišką kirvuką, nuo smūgių dengėsi ir mokėsi priešų puolimą atremti skydais. Smagu buvo žaisti senovinius žaidimus, ištroškus išgerti gaivios giros ir pasistiprinti koše iš grūdų ir juodųjų žirnių pagardintų troškinta mėsyte. Ir duoną kaip senovėje išsikepę, čia pat galėjo tepti gardžiu sviestu su kanapių sėklom ir dilgėlėm bei pasmaližiauti trintomis spanguolėmis ir varške su žolelėm. O jau juostų kiek nupinta!

Štai piliakalnio viršūnėje ant žirgų pasirodo pasiuntiniai. Jie neša svarbią žinią. Gaudžia ragai. Visi nuščiūva – kuršių genties vadas skaito Kuršo padalijimo aktą. Bet nepasiduos drąsieji kuršiai – prasidėjo pasirengimas kovai. Kuršių vyrai miklino ginklus, o moterys ir merginos, patogiai įsitaisiusios piliakalnio papėdėje, juos palaikė šūksniais ir plojimais.

Po įnirtingų kovų, rago gausmas vėl pakvietė susirinkti ant piliakalnio. Kuršių vadui išsakytos panegirikos, o atsuktas laiko ratas gražino į dabartį. Mokiniai ir mokytojai išsakė savo išgyvenimus ir patirtis ir įvykio atminimui buvo apdovanoti Kuršo padalijimo Aktais vokiečių, lotynų ir lietuvių kalbomis. Tą dieną visus Kelionės laiku dalyvius vienijo jausmas, kad visi esame kuršių ainiai ir kiekvieno mūsų gyslomis teka bent lašas kuršių genties kraujo.

Švietimo centrui paliekama ,,Kelionės laiku” metodika ir scenarijus, kad ši ,,Kelionė laiku” toliau gyvuotų ir suteiktų galimybę rajono mokyklų mokiniams giliau pažinti savo artimiausios aplinkos istoriją.

Ypatinga padėka ,,Pilsoto” asociacijos įkūrėjams ir vadovams Benui ir Irmai Šimkams. Šie žmonės daro labai daug, kad kuršių atminimas ir šiandien būtų gyvas. Didelis jų indėlis į jaunų žmonių pilietiškumo ugdymą ir istorinės atminties apie kuršius išsaugojimą.

Nuoširdi padėka garso operatoriui Egidijui, žirgų šeimininkei Ievai, žaidimų ir etnoprogramų vedėjui Jonui, Gargždų krašto muziejui, Gargždų turizmo centrui, Gargždų kultūros centrui, Vėžaičių seniūnijai, mokyklinių autobusiukų vairuotojams, Visuomenės sveikatos biuro slaugytojai Svajūei ir visiems, kas ankstų gegužės 23-iosios rytą padėjo įrengti edukacinius kiemelius. Visų dalyvavimas – gražus pavyzdys, kaip jungtinės bendruomenės pajėgos gali padėti švietimui įgyvendinti ugdomąsias veiklas.

Ramutė Sirutienė, lyderystės veikiant koordinatorė

Filmuota medžiaga: https://www.youtube.com/watch?v=6Hynpcr7ZYA