Mokytojas – tai ne profesija, o misija...

Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų vaidmuo ugdant kūrybingą, sąmoningą ir pilietišką jaunąją kartą

Rašydama kėliau sau tikslą – atskleisti gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, mano puikių kolegų, gimnazijoje organizuojamų renginių, netradicinių pamokų ir edukacinių veiklų svarbą ugdant mokinių kūrybiškumą, komunikavimo įgūdžius, pilietiškumą bei kultūrinę savimonę. Taip pat norėjau pabrėžti mokytojų indėlį į gimnazijos mokinių asmeninę brandą, jų akademinius pasiekimus ir emocinį intelektą. Tikiu, kad šios mintys padės geriau suprasti ir įvertinti atsakingą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų darbą gimnazijos mokinių kūrybiškumo, pilietiškumo ir pažinimo kelyje.

„Kalba yra tautos dvasios veidrodis, jos istorijos ir kultūros saugotoja." (Jonas Jablonskis)

Šiuolaikinė gimnazija nėra tik žinių perteikimo vieta – tai erdvė, kurioje ugdoma asmenybė, skatinamas savarankiškas mąstymas, kūrybiškumas, atsakomybė ir pilietiškumas. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, būdami ne tik dalyko žinovai, bet ir jaunų žmonių ugdytojai, atlieka ypatingą misiją – jie padeda mokiniams suprasti pasaulį per literatūrą, lavinti kritinį mąstymą ir formuoti vertybines nuostatas.

„Be kalbos nebūtų tautos, be tautos nebūtų istorijos." (Justinas Marcinkevičius)

Kiekvienas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas yra ne tik žinių skleidėjas, bet ir įkvėpėjas. Jis padeda mokiniams pažinti lietuvių literatūrą kaip mūsų tautos atminties dalį, moko įvertinti kalbos grožį, prasmę ir gylį. Per kūrybinius darbus, diskusijas, viešas kalbas ir renginius mokytojai ugdo mokinių pasitikėjimą savimi, kritinį mąstymą ir gebėjimą reflektuoti. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų veikla yra neatsiejama ugdymo proceso dalis, kuri ne tik plečia mokinių žinias, bet ir ugdo atsakingus, kūrybingus, pilietiškai aktyvius jaunuolius. Tai tiesiogiai prisideda prie jų akademinės pažangos, geresnių mokymosi rezultatų bei stipresnio ryšio su gimtąja kalba. Viešo kalbėjimo renginiai lavina pasitikėjimą savimi, o kūrybinės veiklos padeda mokiniams atrasti save ir savo balsą.

Kūrybiškumo ugdymas

Kūrybinė veikla – tai būdas ne tik atskleisti mokinių talentus, bet ir išmokyti juos drąsiai reikšti savo mintis, ieškoti naujų idėjų ir kūrybiškai spręsti problemas. Tokie renginiai kaip virtuali kūrybinių darbų paroda „Kas man yra lietuvių kalba?“ ar kūrybinės dirbtuvės „Sugauta raidė“ skatina mokinius eksperimentuoti su tekstais, interpretuoti literatūros kūrinius, kurti originalius pasakojimus ir eiles.

Komunikavimo ir pažinimo kompetencijų stiprinimas

Viešasis kalbėjimas ir aiškus minčių reiškimas yra esminiai šiuolaikinio žmogaus gebėjimai. Srautinė pamoka „Viešoji kalba: ketvirtokai – trečiokams“ leidžia mokiniams lavinti iškalbą, argumentavimo įgūdžius ir įveikti scenos baimę. Meninio skaitymo konkursai ir pasakorių šventės-konkursai padeda mokiniams geriau suprasti literatūros tekstus, ugdo jų raiškų kalbėjimą ir gebėjimą bendrauti.

Kultūrinės ir pilietiškumo kompetencijų ugdymas

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai yra vieni svarbiausių tautinės tapatybės puoselėtojų gimnazijoje. Renginiai, tokie kaip knygų paroda „Lietuvos istorija literatūroje“, akcija „Rašyk žinutes lietuviškai“ ar akrosticho konkursai, skatina mokinius domėtis lietuvių kalbos ir literatūros istorija, suprasti jos svarbą bei puoselėti kalbą kaip tautinio identiteto dalį.

Socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas

Gimnazijoje svarbu ugdyti ne tik intelektinius gebėjimus, bet ir emocinį intelektą. Bendruomeniškumą skatinantys renginiai, tokie kaip „Šimtadienio“ ar „Paskutinio skambučio“ šventės, stiprina tarpusavio ryšius, skatina bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą. Kūrybinės dirbtuvės ir literatūros konkursai ugdo mokinių emocinį atsparumą, gebėjimą įveikti iššūkius ir siekti užsibrėžtų tikslų.

„Kiekviena tauta stipri savo kalba – joje glūdi praeitis, dabartis ir ateitis.“ (Maironis)

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai netradicines erdves pasitelkia kaip įkvepiančias mokymosi platformas, kurios leidžia giliau patirti kalbos ir literatūros grožį. Pamokos Gargždų parke, Gargždų krašto muziejuje, Drevernos J. Gižo etnografinėje žvejo sodyboje, Klaipėdos r. Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje suteikia galimybę mokiniams ne tik pažinti literatūrą, bet ir gyvai išgyventi jos temas. Pavyzdžiui, literatūros ir teatrinio meno sintezė atsiskleidžia apsilankymuose Vilniaus nacionaliniame dramos teatre, kur mokiniai stebėjo spektaklį „Išvarymas“, ar Kauno kultūros centro Girstučio padalinyje, kur žiūrėjo spektaklį  „Metamorfozė“ (pagal F. Kafkos kūrybos motyvus). Taip pat netradicinėse pamokose, kaip „Vertimo paslaptys“ – susitikimas su vertėja Irena Aleksaite Klaipėdos r. Jono Lankučio bibliotekoje ar „Kalbos ritmai“ – su komunikacijos ir retorikos entuziastu Luku Kulikausku Gargždų parko amfiteatre, mokiniai skatinami kūrybiškai reflektuoti kalbos galią bei jos ryšį su asmeniniu ir kolektyviniu identitetu. Be to, „Antika ir mes“ – literatūros pamoka-diskusija su Klaipėdos universiteto profesore Roma Bončkute – suteikė gimnazistams galimybę tyrinėti antikinės literatūros įtaką lietuvių raštijai. Netradicinėse erdvėse vyksta ir integruotos pamokos, tokios kaip „Žmogaus ir gamtos kova. Žvejų istorijos“ Drevernos J. Gižo etnografinėje žvejo sodyboje, kur mokiniai kūrybiškai interpretuoja literatūros tekstus, derindami juos su istorine ir gamtine aplinka. Gimnazistų išvyka į Jurgio Šaulio tėviškę, minint Vasario 16-ąją, ne tik priminė Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimą, bet ir tapo integruota lietuvių kalbos, istorijos bei pilietiškumo pamoka. Tokios edukacinės patirtys ugdo kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir kultūrinį sąmoningumą, leidžia mokiniams suvokti, kad kalba yra gyvas, nuolat kintantis reiškinys, jungiantis skirtingas kartas ir bendruomenes.

„Gimtoji kalba – tai ne tik žodžiai, bet ir mąstymo būdas, pasaulio suvokimas." (Vydūnas)

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų veikla turi reikšmingą įtaką ir visai gimnazijos bendruomenei. Ji skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą, padeda integruoti kalbinį ir kritinį mąstymą į įvairius dalykus, stiprina komunikacinę mokyklos kultūrą. Be to, organizuojami renginiai tampa platforma visiems mokytojams įsitraukti į kultūrinius, edukacinius projektus, dalintis idėjomis ir kurti įtraukiančią, motyvuojančią mokymosi aplinką.

„Mokytojas – tai žmogus, kuris atveria duris į pasaulį, o peržengti jas turi pats mokinys.“ (Vincas Mykolaitis-Putinas)

Mokytojų patirtys įgyvendinant pasirenkamą mokymo turinį atsiskleidžia per kūrybiškus renginius ir netradicines pamokas, kurios tampa svarbia priemone ugdyti ne tik akademinius, bet ir socialinius, emocinius bei kultūrinius mokinių gebėjimus. Organizuodami literatūrinius vakarus, kūrybines dirbtuves, diskusijų forumus, edukacines išvykas, netradicines pamokas, mokytojai suteikia mokiniams galimybę patirti kalbą ir literatūrą kitaip – per emocijas, patirtį ir kūrybinę saviraišką. Toks ugdymo būdas padeda sustiprinti mokinių motyvaciją, lavina jų kritinį mąstymą ir skatina atsakomybę už savo mokymąsi. Be to, bendradarbiaudami su kitų dalykų mokytojais, mokyklos bendruomene ir išoriniais partneriais, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai sukuria daugiadalykinius projektus, kurie leidžia giliau suvokti ryšius tarp literatūros, istorijos, meno ir dabartinių visuomenės aktualijų. Tokia veikla ugdo visapusišką, kūrybingą ir pilietiškai aktyvų jauną žmogų, kuris ne tik mokosi, bet ir įsitraukia į kultūrinį, socialinį gyvenimą.

„Žmogus yra tiek kartų žmogus, kiek kalbų moka, bet gimtoji kalba visada išlieka jo siela.“ (Vincas Kudirka)

Gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai dirba su atsidavimu ir meile savo profesijai. Jie kasdien skatina mokinius nebijoti iššūkių, ieškoti atsakymų literatūros puslapiuose, kurti ir reikšti savo mintis. Tai nuolatinis bendradarbiavimas, nuolatinis mokymasis ir nuolatinė pagalba jaunam žmogui atrasti save per kalbą ir literatūrą.

„Mokytojas – tai ne profesija, o misija: dalintis, auginti, įkvėpti." (nežinomas autorius)

Nuoširdžiai dėkoju visiems gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams: Giedrei Mogilaitei, Giedrei Poškienei, Rasai Rusteikienei, Tomai Tamošauskaitei, Robertui Šlioževičiui, Vidui Vaitkui, Zofijai Vaitkuvienei, Nerijai Valinčienei, už atsakingą ir sąžiningą darbą, už rūpestį mokinių tobulėjimu, už įkvėpimą ir kasdienį indėlį į jauno žmogaus asmenybės ugdymą. Jūsų atsidavimas, kūrybiškumas ir kantrybė yra neįkainojama dovana mokiniams ir visai gimnazijos bendruomenei. Visų renginių bendraautoriai, kai kurių – ir sumanytojai, įkvėpėjai, mokytojų mokytojai, visada – puikūs kolegos – mokykloje dirbę lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai: a. a. Daiva Toliušienė, a. a. Stefanija Čeledinienė, Jūratė Buivydienė, Jolanta Jurkynienė, Regina Paplauskienė, Neringa Špukaitė-Mamasalijeva, Ilona Venckutė, Egidijus Žiedas, Giedrius Poškus. Mokytojų profesionalumas, atsidavimas ir entuziazmas leidžia kiekvienam mokiniui atrasti savo kelią kalboje ir literatūroje, ugdo meilę gimtajai kalbai ir skatina būti aktyviais, sąmoningais visuomenės nariais.

„Saugoti gimtąją kalbą – tai saugoti savo tapatybę ir ryšį su praeitimi bei ateitimi.“ (Vydūnas)

Nijolė Balčikonytė,

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui