Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas – mūsų augimo ir pažangos kelias

Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas – mūsų augimo ir pažangos kelias

Baigiant dar vienus mokslo metus...

Kiekviena mokykla turi savo istoriją, tradicijas, pasiekimus ir iššūkius. Tačiau tik tos organizacijos, kurios geba pažvelgti į save atvirai, atsakingai ir kritiškai, gali kryptingai augti ir kurti prasmingus pokyčius. Būtent todėl gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas mums jau daugelį metų yra ne formalus reikalavimas. Tai svarbi bendruomenės kultūros dalis, padedanti suprasti, kur esame šiandien ir kur norime būti rytoj.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos kelias veiklos kokybės įsivertinimo link prasidėjo dar prieš daugiau kaip du dešimtmečius. Nuo pirmųjų vidaus audito ataskaitų ir pirmųjų bandymų pažvelgti į savo veiklą per duomenų, faktų ir bendruomenės nuomonės prizmę iki šiandienos – sistemingo, duomenimis grįsto, į pažangą orientuoto veiklos kokybės vertinimo – nueitas ilgas, prasmingas ir vertingas kelias.

Per šiuos metus keitėsi švietimo politika, ugdymo turinys, mokyklų vertinimo metodikos, technologijos ir visuomenės lūkesčiai mokyklai. Tačiau nepasikeitė svarbiausias mūsų siekis – kurti tokią gimnaziją, kurioje kiekvienas mokinys galėtų augti, mokytis, atrasti save ir patirti sėkmę. Šį tikslą pasiekti padėjo nuolatinis klausimas, kurį sau keliame kasmet: „Kaip mums sekasi?“ Kartu su juo – ir kiti ne mažiau svarbūs klausimai: „Iš kur tai žinome?“, „Kas yra kokybė?“, „Ką galime daryti geriau?“ ir „Ką darysime toliau?“.

Įsivertinimas išmokė mus nebijoti pažvelgti ne tik į savo stiprybes, bet ir į tai, ką dar galime tobulinti. Būtent taip gimė daugelis šiandien savaime suprantamais tapusių sprendimų: šiuolaikiškų ugdymo(si) aplinkų kūrimas, informacinių technologijų integravimas į ugdymą, savivaldaus mokymosi stiprinimas, pagalbos mokiniui sistemos plėtojimas, kolegialus mokymasis ir profesinis pedagogų augimas. Daugelis pokyčių prasidėjo nuo paprasto, bet labai svarbaus žingsnio – nuo gebėjimo išgirsti bendruomenę ir remtis faktais bei duomenimis priimant sprendimus.

Per metus keitėsi ir įsivertinimo temos: bendruomenės santykiai, mokymosi kokybė, fizinės ugdymo aplinkos, virtualus mokymasis, lyderystė, mokinių socialumas, savivaldus mokymasis. Kiekviena iš jų paliko savo pėdsaką gimnazijos gyvenime ir prisidėjo prie šiandieninės mūsų tapatybės kūrimo. Tai, ką matome šiandien – augančius mokinių pasiekimus, modernėjančias erdves, stiprėjančią bendruomenę, naujas iniciatyvas ir projektus – yra daugelio metų nuoseklaus darbo rezultatas.

Ypač svarbu tai, kad įsivertinimas nėra vien administracijos ar veiklos kokybės grupės darbas (šioje veiklos srityje daug metų dirba mokytojos Alina Kalinauskienė, Edita Girgždienė, Inga Ulonienė, Dalia Žurkauskienė). Tai visos bendruomenės dialogas. Mokytojų, mokinių, tėvų, specialistų ir socialinių partnerių nuomonės, pastebėjimai bei idėjos tampa svarbia mokyklos pažangos dalimi.

Šiandien galime sakyti, kad gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas tapo mūsų bendruomenės savastimi. Jis padeda ne tik įvertinti nueitą kelią, bet ir atsakingai planuoti ateitį, priimti pagrįstus sprendimus, telkti bendruomenę bendriems tikslams ir išlaikyti svarbiausią kryptį – mokinio pažangą ir gerovę.

Ne mažiau svarbi mūsų gimnazijos veiklos kokybės kultūros dalis yra kasmetinis pedagogų veiklos įsivertinimas ir metiniai pokalbiai. Tai laikas ne vertinti žmogų, o kartu pažvelgti į nueitą profesinį kelią – pasidžiaugti sėkmėmis, aptarti iššūkius, įsivardyti profesinio augimo poreikius ir numatyti naujus tikslus. Tokie pokalbiai stiprina bendrystę, pasitikėjimą ir supratimą, kad kiekvieno mokytojo profesinis augimas yra visos gimnazijos pažangos pagrindas. Juk mokykla stipri tiek, kiek stiprūs, motyvuoti ir augti pasirengę yra jos žmonės.

Pastaraisiais metais pedagogų veiklos įsivertinimo kultūra gimnazijoje įgavo dar didesnę reikšmę ir tapo svarbia profesinio dialogo bei augimo dalimi. Pradėjus gimnazijai vadovauti direktorei Rasai Mašurinienei, dar daugiau dėmesio imta skirti refleksijai, profesiniam dialogui ir kiekvieno bendruomenės nario profesiniam augimui. Metiniai pokalbiai tapo ne tik galimybe aptarti pasiektus rezultatus ir numatyti ateities tikslus, bet ir erdve atviram pokalbiui, bendrų lūkesčių derinimui bei profesinės lyderystės stiprinimui.

Organizacija auga tada, kai mokosi ne tik mokiniai, bet ir pati bendruomenė, kai kiekvienas jos narys turi galimybę reflektuoti, tobulėti ir kurti pokytį.

Baigdami mokslo metus, tradiciškai stabtelime ir atsigręžiame į kartu nueitą kelią. Prisimename ne tik pasiekimus, konkursų laimėjimus ar egzaminų rezultatus, bet ir kasdienius, kartais iš pirmo žvilgsnio nepastebimus augimo žingsnius – įveiktus sunkumus, atrastas stiprybes, naujas idėjas, bendrystės akimirkas ir sukauptą patirtį. Tokia refleksija padeda suprasti, kad mokyklos sėkmę kuria ne pavieniai rezultatai. Ją kuria nuoseklus, kasdienis visos bendruomenės darbas, gebėjimas mokytis iš patirties ir drąsa nuolat tobulėti. Praeities patirtys tampa pamatu naujiems sprendimams. Šiandien priimami sprendimai kuria rytojaus gimnaziją.

Įsivertinimas nėra žvilgsnis į praeitį. Tai atsakingas ir drąsus žvilgsnis į ateitį. Šis kelias nebūtų buvęs įmanomas be daugelio metų mokytojų, specialistų, vadovų, mokinių ir tėvų įsitraukimo, atsakomybės bei tikėjimo, kad kiekvienas pokytis prasideda nuo noro mokytis ir tobulėti kartu.

Pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė