„Mokytojo kuprinė“: kai dalijimasis patirtimi tampa mokyklos kultūra

„Mokytojo kuprinė“: kai dalijimasis patirtimi tampa mokyklos kultūra

Spalio 15-ąją Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje vykęs mokytojų forumas „Mokytojo kuprinė“ – priemonių rinkinys, padedantis pasirengti ir vesti sėkmingą pamoką“ subūrė gimnazijos ir kitų mokyklų pedagogus bendram profesiniam pokalbiui apie tai, kas svarbiausia pamokoje. Tai buvo diena, skirta ne tik parodyti, ką mokame ir kuo galime didžiuotis, bet ir mokytis vieniems iš kitų, drąsiai dalintis patirtimi, kelti klausimus, ieškoti atsakymų ir dar kartą įsitikinti, kad didžiausias mokyklos turtas – jos žmonės.

Forumo iniciatorė ir organizatorė – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojų taryba (pirmininkė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Zofija Vaitkuvienė, koordinatorė pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė), telkianti pedagogų bendruomenę profesiniam augimui, bendradarbiavimui ir prasmingiems ugdymo pokyčiams. Renginio idėja gimė iš paprasto, tačiau svarbaus įsitikinimo: kiekvienas mokytojas per savo darbo metus sukaupia vertingą profesinę patirtį, kuri tampa dar prasmingesnė, kai ja dalijamasi su kolegomis. Mokytojų tarybos nariai (Rosita Bartkienė, Diana Butkutė, Ingrida Jančauskienė, Asta Jonauskienė, Anželina Papievienė, Laima Rimkienė, Rasa Rusteikienė, Ilona Tulabienė, Inga Ulonienė, Vidas Vaitkus, Nerija Valinčienė ir Giedrius Žemaitis) prisidėjo prie Forumo turinio kūrimo, atvirų pamokų organizavimo, profesinių diskusijų ir refleksijų planavimo. Šią idėją įgyvendinti padėjo partneriai – Klaipėdos rajono švietimo centras. Dėkojame centro direktorei Virginijai Kazakauskienei ir metodininkui Juliui Adomkui. Taip bendras sumanymas virto visą gimnazijos bendruomenę įtraukiančiu metodiniu renginiu.

Svarbaus palaikymo ši iniciatyva sulaukė iš gimnazijos direktorės Rasos Mašurinienės, kuri nuo pat sumanymo pradžios pritarė Mokytojų tarybos idėjai, skatino bendruomenės įsitraukimą ir palaikė siekį, kad kolegialus mokymasis, dalijimasis profesine patirtimi ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas taptų ne pavieniais renginiais, o gyva gimnazijos kultūros dalimi.

Džiugu, kad Forumas „Mokytojo kuprinė“ sulaukė susidomėjimo ne tik mūsų gimnazijoje, bet ir už jos ribų. Į Gargždus dalintis profesine patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir ieškoti naujų idėjų pamokai susirinko pedagogai iš Klaipėdos, Klaipėdos rajono, Rietavo, Šilutės, Šilalės rajono, Kretingos ir Mažeikių ugdymo įstaigų. Tokia dalyvių geografija liudija, kad kolegialaus mokymosi, atvirumo ir profesinės bendrystės poreikis peržengia vienos mokyklos ribas. Nuoširdžiai dėkojame visiems atvykusiems už parodytą susidomėjimą, skirtą laiką, norą pažinti kolegų patirtį ir dalintis savąja. Jūsų dalyvavimas mums – ne tik gražus gimnazijos iniciatyvos įvertinimas, bet ir paskatinimas toliau kurti erdves, kuriose mokytojai gali augti kartu. Tikime, kad užsimezgę profesiniai ryšiai, prasmingi pokalbiai ir parsivežtos idėjos tęsis kasdienėse pamokose bei naujose bendradarbiavimo iniciatyvose.

Svarbiausia Forumo dalimi tapo atviros pamokos. Gimnazijos mokytojai atvėrė savo kabinetų duris kolegoms iš savosios ir kitų mokyklų, kviesdami stebėti ne parodomąją pamokos pusę, o tikrąjį mokymosi procesą. Pamokas stebėję pedagogai turėjo galimybę pažvelgti į skirtingų dalykų mokymo būdus, mokinių įtraukimo galimybes, užduočių prasmingumą, mokymosi organizavimą ir pažangos stebėjimą.

Ypač svarbu, kad mokytojai dalijosi ne vien metodais ar priemonėmis, bet ir savo pedagoginiu mąstymu – kodėl renkasi vieną ar kitą sprendimą, kaip atsižvelgia į mokinių poreikius, kas padeda kurti mokymuisi palankią aplinką.

Atvirų pamokų įvairovė atskleidė, kiek daug kūrybiškumo, profesinės išminties ir skirtingų mokymosi galimybių telpa vienoje mokykloje. Integruotose pamokose anglų kalba susitiko su muzika ir pilietiškumu, technologijos – su kalbiniu ugdymu. Lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje Homero „Iliados“ herojus Achilas buvo nagrinėjamas literatūros ir kino kontekste, užsienio kalbų pamokose dėmesys skirtas dialogui, bendravimui ir kalbėjimo gebėjimams.

Matematikos mokytojai kvietė gilintis į funkcijų išvestines, informatikos pamokoje mokiniai pažino šifravimo principus. Gamtamokslinio ugdymo pamokose tyrinėtas karbonatinių uolienų dūlėjimo poveikis Baltijos jūros organizmams, metalų sandara ir ląstelės pasaulis. Geografijos, filosofijos, ekonomikos, dailės, technologijų ir fizinio ugdymo pamokos priminė, kad mokymasis gali būti grindžiamas tyrinėjimu, diskusija, kūryba, praktine veikla ir asmenine patirtimi.

Ši pamokų įvairovė leido pažvelgti į sėkmingą pamoką iš skirtingų perspektyvų. Vienur svarbiausia buvo mokinio gebėjimas kelti klausimus, kitur – argumentuoti, bendradarbiauti, atrasti ryšius tarp mokomųjų dalykų ar pritaikyti žinias praktiškai. Tačiau visas pamokas jungė vienas siekis – kad mokinys būtų aktyvus savo mokymosi dalyvis, suprastų, ką ir kodėl mokosi, bei patirtų pažangą.

Ypatinga padėka mokytojams, drąsiai atvėrusiems savo pamokų duris kolegoms, pasidalijusiems profesine patirtimi ir pakvietusiems kartu ieškoti veiksmingų mokymo bei mokymosi sprendimų. Tai Jūratė Surblienė, Diana Butkutė, Violeta Jurjonienė, Vida Mockuvienė, Joana Lukienė, Laima Rimkienė, Rasa Rusteikienė, Alina Kalinauskienė, Inga Ulonienė, Kristina Ruškienė, Giedrius Žemaitis, Darius Agintas, Genovaitė Jonušienė, Jurgita Gerulskienė, Asta Vaišnoraitė, Raimonda Kundrotienė, Giedrė Mogilaitė, Jurga Venckauskienė, Vida Valaitytė-Ivachnenko, Rasa Jurgaitienė, Rita Batečko ir Anželina Papievienė.

Jų atvirumas, kūrybiškumas ir noras dalintis priminė, kad vertingiausios profesinės pamokos dažnai gimsta ne seminarų salėse, o stebint kolegos darbą, kalbantis, klausiant ir mokantis vieniems iš kitų.

Ne mažiau prasminga Forumo dalis – po atvirų pamokų vykę profesiniai pokalbiai ugdymo sričių grupėse „Pastebėjau. Supratau. Pasiimu.“ Tai buvo erdvė kolegiškam dialogui, kuriame svarbiausia ne vertinti mokytoją, o mokytis iš jo patirties. Pamokas vedę ir stebėję pedagogai dalijosi pastebėjimais, aptarė mokinių įsitraukimą, mokymosi situacijas, veiksmingus sprendimus. Grupėse siekta išgryninti svarbiausią profesinę įžvalgą ir bent vieną idėją, kurią verta išbandyti savo pamokose.

Toks bendradarbiavimas priminė, kad atvira pamoka nesibaigia nuskambėjus skambučiui. Jos tikroji vertė atsiskleidžia tuomet, kai tai, ką pamatėme ir supratome, tampa paskata permąstyti savo praktiką.

Forumo pranešėjai pratęsė ryte prasidėjusį profesinį dialogą, atverdami skirtingas mokytojo „kuprinės“ dalis. Istorijos mokytoja metodininkė Ingrida Jančauskienė pranešime „Istorijos mokytojo kuprinė“ dalijosi savo dalyko mokymo patirtimi ir profesiniais sprendimais. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Giedrė Poškienė pranešime „Nuo užduoties iki patirties: trumpalaikiai projektai lietuvių kalbos pamokose“ dėmesį skyrė projektinio mokymosi galimybėms, leidžiančioms mokiniui ne tik atlikti užduotį, bet ir įgyti prasmingos mokymosi patirties. Matematikos ir fizikos mokytoja ekspertė Ilona Tulabienė pranešimu „Pamokos pabaiga: paskutinių minučių vertė“ kvietė susimąstyti apie dažnai skubotai praeinančią, tačiau itin svarbią pamokos dalį – jos pabaigą, kai mokinys gali įsivardyti, ką suprato, išmoko ir kur dar reikėtų pasistengti.

Pranešimus sujungė diskusija „Kas svarbiausia sėkmingai pamokai?“, kurią moderavo mokytojai ekspertai Ilona Tulabienė ir Giedrius Žemaitis. Diskusijoje kviesta ieškoti atsakymų į klausimus, kas pamoką daro sėkmingą mokinio ir mokytojo požiūriu, kada pasirinktas metodas iš tiesų padeda mokytis, kokių mokytojo gebėjimų nepakeis net pažangiausios technologijos ir ką iš savo profesinės patirties labiausiai verta perduoti kolegai.

Ypatingas vaidmuo Forume teko ir ugdymo sričių grupių moderatoriams. Jų užduotis buvo ne tik organizuoti pokalbius, bet ir padėti kolegoms įsiklausyti vieniems į kitus, pastebėjimus paversti prasmingomis įžvalgomis, o idėjas – galimais sprendimais kasdienėje pamokoje. Baigiamąją refleksiją „Ką parsinešame savo mokytojo kuprinėje?“ moderavo mokytojai metodininkai Nerija Valinčienė ir Vidas Vaitkus. Joje ugdymo sričių atstovai buvo kviečiami pasidalinti tuo, kas jiems pasirodė svarbiausia ir ką norėtų išbandyti savo pedagoginėje praktikoje.

Viso Forumo metu dalyviai galėjo susipažinti ir su profesinių idėjų paroda „Mokytojo kuprinė: idėjos, kurios veikia“, dar kartą priminusia, kad vertingos ugdymo idėjos gimsta kasdienėje mokytojų veikloje.

Šis Forumas tapo svarbiu žingsniu stiprinant gimnazijoje kolegialaus mokymosi, pasitikėjimo ir profesinės partnerystės kultūrą. Jis parodė, kad mokytojo profesinis augimas neatsiejamas nuo gebėjimo dalintis, priimti kolegos patirtį ir drąsos atverti savo klasės duris. Mokytojų tarybos iniciatyva subūrė skirtingų dalykų pedagogus bendram tikslui – ieškoti ne vien geros pamokos receptų, bet ir atsakymo, kaip kasdien padėti kiekvienam mokiniui mokytis sėkmingiau.

Mokytojo „kuprinė“ nėra baigtinis priemonių rinkinys. Ji nuolat pildosi – perskaityta knyga, išbandytu metodu, mokinio klausimu, kolegos patarimu, sėkme ar net nesėkme, iš kurios išmokstama. Ir turbūt vertingiausia joje yra ne tai, kiek daug sukaupėme, o kiek esame pasirengę tuo pasidalinti.

Forumas „Mokytojo kuprinė“ dar kartą priminė paprastą tiesą: mokykla auga tada, kai joje auga mokytojai, o mokytojai auga tada, kai mokosi vieni iš kitų.

Tad svarbiausia, ką kiekvienas išsinešė iš šio susitikimo, – ne vien nauja idėja ar metodas, bet ir sustiprėjęs bendrystės jausmas, pasitikėjimas kolega ir noras rytoj savo pamokoje išbandyti ką nors prasmingo.

Pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė

Mokytojo Gintauto Našlėno nuotraukos