Pabaiga – tai naujo augimo etapo pradžia

Pabaiga – tai tik pradžia: atveriame kelią naujam augimo etapui

Tai, ką patyrėme šiemet, jau dabar brandina mintis, idėjas ir viltis naujiems darbams

Nors Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė mūsų bendruomenei vadovauja dar tik nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., jos vizija, ryžtas ir atvirumas naujovėms jau spėjo įkvėpti tiek mokytojus, tiek mokinius. Nuo pirmųjų dienų juntamas kryptingas žvilgsnis į ateitį, drąsūs sprendimai, o kartu – pagarba gimnazijos tradicijoms ir kiekvieno bendruomenės nario balsui. Džiaugiamės, kad naujos vadovės iniciatyvos – nuo STEAM (universitetinės) klasės kūrimo iki emocinės gerovės stiprinimo ir mokymosi krūvio reguliavimo – rodo, kaip svarbu derinti novatoriškumą su jautriu rūpesčiu mokinio gerove. Tai tvirta pradžia naujam augimo etapui.

„Mokslo metų pabaiga visada alsuoja dviprasmišku jausmu – džiaugsmu dėl nueito kelio ir neramia mintimi apie tai, kas laukia toliau. Tačiau būtent šią akimirką, kai sustojame pažvelgti atgal, prasideda ir nauja pradžia. Mūsų gimnazija – tai bendruomenė, kuri niekada nestovi vietoje: mokomės vieni iš kitų, kuriame, augame, ieškome prasmių. Gimnazijos renginių įvairovė, patirtys už klasės ribų, įsitraukimas į bendrus darbus – visa tai tampa stipriu pamatu ateities iššūkiams. Dėkoju visiems – mokiniams, mokytojams, tėvams, pavaduotojų ir specialistų komandai – už tai, kad kartu kuriame mokyklą, kurioje norisi augti. Tai, ką patyrėme šiemet, jau dabar brandina mintis, idėjas ir viltis naujiems darbams. Pabaiga – tai tik pradžia“, – mintimis dalinasi gimnazijos direktorė Rasa Mašurinienė.

„Šiuolaikinė mokykla – tai daugiau nei žinių perdavimo vieta. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija tai įrodo kasdien – veiklomis, kurios peržengia vadovėlių ribas ir virsta tikromis patirtimis. Pamokos, renginių įvairovė čia neatsiejama nuo tikslo – ugdyti visapusišką žmogų, gebantį komunikuoti, bendradarbiauti, spręsti problemas, pažinti pasaulį, kurti, rūpintis savimi ir kitais“, – apie gimnazijoje nuosekliai ugdomas kompetencijas, kaip kelią į visapusišką mokinio augimą, diskutuoja pavaduotojos ugdymui Nijolė Balčikonytė, Violeta Liuksienė ir Ilma Agajan.

„Gimnazijos erdvės – tai ne tik pastatai ar klasės, bet ir vertybinė, estetinė bei emocinė aplinka, kurioje bręsta jaunas žmogus. Kurdami jaukią, tvarkingą, funkcionalią vidaus aplinką ir nuolat atnaujindami išorės erdves – nuo modernių klasių iki būsimo stadiono – puoselėjame ne tik fizinį mokymosi pagrindą, bet ir bendruomenės savijautą. Kai mokiniai mato, kad jais rūpinamasi, kad aplinka kuriama su meile ir atsakomybe, jie patys ima branginti tai, kas juos supa. Estetiška, švari, šiuolaikiška mokyklos aplinka tampa ne tik ugdymo dalimi, bet ir tyliuoju mokytoju – mokančiu atsakomybės, pagarbos, vidinės tvarkos. Tai erdvė, kurioje gera būti, augti ir grįžti“, – sako pavaduotoja ūkio reikalams Audronė Bertulienė.

Kai mokytis tampa įdomu ir tikra

Pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos I“ (projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis), šiek tiek anksčiau – Europos Sąjungos struktūrinių fondų/ Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamas projektas „Kokybės krepšelis“ mūsų gimnazijoje tapo ne tik pokyčių impulsu, bet ir savotišku bendruomenės sąmoningumo veidrodžiu. Įgyvendinant projektines veiklas, išryškėjo tai, kas svarbiausia – tikrasis ugdymo tikslas: auginti žmogų, gebantį mąstyti, jausti, veikti. Mokiniai čia tampa aktyviais kūrėjais, ne vien žinių vartotojais – jų balsas girdimas ne formaliai, bet iš tikrųjų, nes sprendimai gimsta iš bendradarbiavimo. Mokytojai, veikdami kartu su mokiniais, ne tik moko, bet ir mokosi – atranda naujas metodikas, kelia sau prasmingus klausimus, atnaujina santykį su profesija. Gamtos mokslų, FotoLabas, Robotikos ir mokslo, Kūrybinio mąstymo laboratorijų įkūrimas, emocinio atsparumo iniciatyvos, dirbtinio intelekto galimybių suvokimas, patyriminio ugdymo formatai atvėrė erdvę gyvam, prasmingam, tikram mokymuisi, kuriame svarbu ne tik rezultatas, bet ir pats procesas.

Gebėjimas kalbėti – tai gebėjimas veikti

Viešasis kalbėjimas ir gebėjimas išklausyti – tai ne tik oratorystės menas, bet ir atsakomybė už savo balsą. Gimnazistai to mokosi dalyvaudami diskusijose, viktorinose, pristatydami projektus. Kiekvienas toks pasisakymas tampa mažutėliu tiltu tarp asmeninio balso ir bendro sutarimo. Aktyvus mokinių dalyvavimas gimnazijos renginiuose stiprina jų gebėjimą ne tik kalbėti viešai, bet ir atsakingai vartoti kalbą. Komunikavimo gebėjimai svarbūs tiek kasdieniam bendravimui, tiek pasirengimui ateities profesijoms.

Emocinis atsparumas – pamatas sveikam augimui

Sveikos gyvensenos mėnuo gimnazijoje virto visos bendruomenės refleksija apie tai, kaip svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine savijauta. „Drambliada“, paskaitos apie emocinį atsparumą, iniciatyvos be patyčių – visa tai augina brandų, savimi pasitikintį žmogų.Tokios veiklos padeda jaunam žmogui susidoroti su stresu, kurti sveikus santykius – tai ypač svarbu šiandienos pasaulyje.

Kūryba – tai drąsa matyti kitaip

Gimnazijos kasdienybėje kūryba tampa ne tik raiška, bet ir mąstymo būdu. Nuo matematikos šaradų iki atvirlaiškių mamai, nuo meno parodų iki spaudos dienos minėjimo – tai drąsus kvietimas pasaulį matyti naujai, ugdytis gebėjimą mąstyti nestandartiškai, spręsti problemas kūrybiškai. Kūrybiškumas tampa tiltu tarp žinių ir praktinio jų pritaikymo – svarbi savybė ateities darbo rinkoje.

Mokytis tyrinėjant – tai mokytis gyventi

Patyriminis ugdymas – tai ne tik išvyka į piliakalnį ar eksperimentas klasėje. Tai galimybė atrasti, ką iš tiesų reiškia mokymasis: veikimas, klausimų kėlimas, atsakymų ieškojimas, kartais net nesėkmės. Bet ir jos yra vertingos. Gimnazijoje organizuotos patyriminės veiklos – tyrimai apie mokyklos mikroklimatą, simuliacijos kūrybinėje matematikoje – skatina mokinius mąstyti kritiškai, taikyti žinias praktikoje, tyrinėti pasaulį. STEAM stovyklos, kūrybinės dirbtuvės, netradicinės įvairių dalykų pamokos tampa terpėmis, kur mokinys pats tampa pažinimo varikliu. Ši kompetencija moko mokytis visą gyvenimą – įgūdis, reikalingas besikeičiančiame pasaulyje.

Veikti dėl kitų – augti pačiam

Pilietiškumas mūsų gimnazijoje gyvas ne formaliai, o iš vidaus. Socialinės iniciatyvos, istoriniai projektai, pilietinė edukacija formuoja ne tik atsakingą, bet ir jaučiančią, kuriančią asmenybę. Aktyvus įsitraukimas į socialines iniciatyvas („Gerumo pietūs“, „Kraujo donorystė“), Europos dienos minėjimas, Lietuvos šaulių sąjungos organizuotas kursas apie gynybos įgūdžius, žurnalistikos premijų konkursai, istoriniai projektai. Šios veiklos moko atsakomybės, stiprina tapatybę, ugdo sąmoningą pilietį, gebantį veikti visuomenės labui.

Kultūra mus sujungia ir formuoja

Kultūra gimnazijoje – tai ne tik šventės, bet ir gilesnės prasmės paieškos. Nuo žemaitiško žodžio iki gospel muzikos, nuo muziejų iki spaudos laisvės dienos – tai kelionė po savastį ir platesnį pasaulį. Kultūros pažinimas ir raiška – neatsiejama gimnazijos gyvenimo dalis. Mokiniai ne tik gilina žinias apie savo kultūrą, bet ir mokosi ją vertinti bei puoselėti. Kultūrinė kompetencija leidžia geriau suprasti pasaulio įvairovę ir stiprina asmens tapatybę.

Skaitmeninis pasaulis – erdvė kurti, bendrauti, augti

Skaitmeninės priemonės gimnazijoje tampa ne tik technologija, bet ir tiltu į mokinio vidinį pasaulį. Refleksijos, programavimas, diskusijos – tai augimo forma, kurioje svarbu ne tik kaip, bet ir ką kuriame. Kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai naudojo „Kahoot“, kūrė turinį mobiliaisiais įrenginiais, programavo mikrovaldiklius, dalyvavo diskusijose ir refleksijose naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis. Ši kompetencija svarbi mokantis atsakingo elgesio internete, informacijos valdymo ir kūrimo, pasirengimo skaitmenizuotai darbo aplinkai.

Naujų mokslo metų iššūkiai: kryptingas žvilgsnis į ateitį

„Gimnazijos kasdienybė – kryptingas ir apgalvotas ugdymas, kuris padeda mokiniui augti kaip visapusiškai asmenybei. Įvairios patirtys ugdo ne tik stipresnį mokinį, bet ir tvirtesnį žmogų, pasirengusį rytojaus iššūkiams. Nors kiekvieni mokslo metai atneša savų iššūkių, 2025–2026 m. m. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijai tampa esminio krypties formavimo laikotarpiu, ypatingą dėmesį skiriant ugdymo individualizavimui, STEAM krypties plėtrai bei mokinių emocinio ir akademinio krūvio reguliavimui“, – entuziastingai apie naujus mokslo metus kalba gimnazijos direktorė.

Individualizuoto ugdymo stiprinimas

Atsižvelgiant į Bendrųjų ugdymo planų gaires, mokykla siekia lanksčiau organizuoti ugdymą: suteikiamos galimybės I(9) klasių mokiniams keisti antrąją užsienio (rusų) kalbą į italų, prancūzų, ispanų ar vokiečių, pasirinkti skirtingus modulius (pvz., lietuvių kalbos, matematikos ar anglų kalbos akademinių gebėjimų ugdymo) ir kt. Tai išplėčia mokymosi galimybes, bet reikalauja ir išskirtinio organizacinio nuoseklumo bei tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo.

STEAM (universitetinės) klasės startas

Vienas iš esminių 2025–2026 m. m. pokyčių – gimnazijos STEAM (universitetinės) I(9) klasės formavimas. Šios klasės mokiniai mokysis matematikos, gamtos mokslų, inžinerijos ir kt. dalykų, turės galimybę dalyvauti praktinėse veiklose Klaipėdos universiteto metodiniame STEAM atviros prieigos centre, atlikti praktikas įmonėse, įsitraukti į mokslines konferencijas, kūrybinius projektus. Gegužės mėn. pasirašyta bendradarbiavimo su Klaipėdos universitetu sutartis. Toks ugdymo(si) modelis neabejotinai kelia iššūkių planuojant pamokų tvarkaraštį, logistiką ir mokytojų krūvių paskirstymą, tačiau tuo pačiu atveria duris į kokybiškesnį, karjerai aktualų ugdymą.

Mokymosi krūvio reguliavimas – ne tik formalumas

Didėjant ugdymo individualizacijai ir pasirenkamųjų dalykų įvairovei, tampa gyvybiškai svarbu reguliuoti mokinių krūvį. Gimnazija numato ne tik diferencijuoti namų darbus, bet ir peržiūrėti atsiskaitomųjų darbų planavimą.

Kompetencijų ugdymas per bendruomeniškumą

Augantis bendrų projektų, tarpdisciplininių veiklų ir neformaliojo švietimo vaidmuo rodo, kad ugdymas mokykloje neapsiriboja vien dalykinėmis žiniomis. Kartu su akademiniais gebėjimais stiprinamas emocinis intelektas, kūrybiškumas, komunikacijos gebėjimai. Tai ypač aktualu STEAM (unoversitetinės) klasės mokiniams, kurių ugdymas grindžiamas mokymusi veikiant – per eksperimentus, komandinius darbus, tikras gyvenimiškas situacijas.

Investicija į stipresnį žmogų ir bendruomenę

Vykstančios naujo sporto stadiono statybos – tai ne tik ilgai laukta investicija į fizinį aktyvumą, bet ir drąsus žingsnis į ateitį. Šis projektas, įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis, neabejotinai taps traukos centru ne tik mokiniams, bet ir visai bendruomenei. Modernus stadionas su dirbtinės dangos aikštynu, bėgimo takais, sektoriais šuoliams ir metimams, Kneipo taku ne tik atliepia šiuolaikinius sporto infrastruktūros standartus, bet ir kuria erdvę, kurioje auga sveiki, fiziškai aktyvūs, bendruomeniški žmonės. Mūsų mokiniai čia galės ne tik tobulinti sportinius gebėjimus, bet ir mokytis komandinio darbo, atsakomybės, atkaklumo. Toks stadionas – tai ne vien betonas ar žolė, tai – pasitikėjimo ateitimi ženklas. Infrastruktūra tampa pamatu ne tik sportui, bet ir savigarbai: kai mokinys mato, kad jam kuriama kokybiška aplinka, jis pradeda tikėti savo verte.

Nerimas ir viltis naujos pradžios akivaizdoje

Kitais mokslo metais mūsų gimnazija žengs dar vieną drąsų žingsnį – gimnazijos I(9) klasėms vadovaus ne tradiciniai klasių vadovai, o kuratoriai. Šis pokytis kelia natūralaus nerimo – kaip seksis kurti ryšį, išlaikyti artumą, girdėti kiekvieną mokinį? Ar nepasimes asmeniškumas, kasdienis rūpestis, pasitikėjimas, kuris taip svarbus jaunam žmogui jo kelio pradžioje? Tačiau šiame nežinomybės fone rusena ir viltis, kad kuratoriaus vaidmuo padės dar labiau individualizuoti pagalbą, stiprinti bendruomeniškumą, užtikrinti kryptingą mokinio augimą. Juk sakoma: gimnazija – tai vieta, kur žadinama drąsa būti savimi, kur skatinama mąstyti giliau, kur kiekvienas gali pasijusti svarbia grandimi siekiant bendro tikslo“. Tad svarbiausia – kad ir keistųsi formos, išliktų esmė: žmogus greta žmogaus. Tikime, kad šis pokytis, kaip ir visa, ką jau esame nuveikę, taps dar viena pradžia – ne lengva, bet prasminga. Mūsų bendrystė, patirtis ir noras kurti mokyklą, kurioje gera augti, – stipriausias atsakymas į visus „kas, jeigu...“.

Tvarumo link per Erasmus+ projektą

Erasmus+ KA121–SCH projektas „Strategy on green transition and sustainable development“, kurio viena iš prioritetinių sričių – tvarumas ir žaliosios energijos vartojimo skatinimas, naujais mokslo metais gimnazijoje tampa ne tik tarptautinės partnerystės įrankiu, bet ir gilia vertybine kryptimi. Ši iniciatyva įprasmina mūsų bendruomenės pastangas kurti ne tik išsilavinusį, bet ir atsakingą, aplinkai jautrų žmogų. Įgyvendindami projektą, mes skatinsime mokinius ir mokytojus pažinti tvarumo principus ne teoriškai, o praktiškai – per tyrinėjimą, kūrybą, refleksiją, dalyvavimą žaliosios energijos tematikai skirtuose mokymuose bei mainuose. Tai galimybė atverti langus į Europą ir kartu į savo vidų – permąstyti vartojimo įpročius, atsakomybę už aplinką, ateities sprendimų svarbą. Šiame kelyje svarbiausia – ne vien projektinė veikla, bet ir tai, kokius įgūdžius ir nuostatas ji padeda užauginti. Todėl naujieji mokslo metai tampa tvirtu žingsniu ne tik į pažangesnę ugdymo kokybę, bet ir į sąmoningesnę, darnesnę, žalesnę ateitį.

Tie, kurie ateina, kai labiausiai reikia

Neretai tenka susidurti su iššūkiais – kai kurių dalykų mokytojų trūkumas, dideli pedagogų krūviai, tvarkaraščių sudėtingumas. Tokiose situacijose galėtume sustoti, nuleisti rankas, bet mes pasirenkame ieškoti sprendimų. Ir surandame. Kiekvienas naujas mokytojas – tai nauja patirtis, dar vienas žmogus, kuris prisideda prie mūsų augimo. Turime vilties, kad naujais mokslo metais į gimnazijos mokytojų bendruomenę įsijungs matematikos, informatikos, etikos, ispanų ir italų kalbų, geografijos, inžinerijos mokytojai.

Savivaldos pokyčiai: kai tarybos tampa pokyčių varikliais

Naujieji mokslo metai gimnazijoje žada ne tik akademinių, bet ir bendruomeninių virsmų laiką. Vis ryškiau atsiskleidžia mokyklos savivaldos brandumas – Mokytojų, Mokinių ir Tėvų tarybos tampa nebe formaliais dariniais, bet gyvais balsais, kurie veikia, siūlo, keičia. Mokytojų taryba – tai ne tik sprendimų tvirtinimo institucija, bet ir refleksijos, atsakomybės bei profesinio augimo erdvė, kurioje mokytojai tampa pokyčių architektais. Mokinių taryba – auganti lyderystės platforma, kurioje mokiniai ne tik reiškia nuomonę, bet ir prisiima atsakomybę už mokyklos gyvenimo kokybę, tampa tikraisiais savo ugdymo kelio bendrakūrėjais. Tėvų taryba – jungtis tarp šeimos ir mokyklos, užtikrinanti, kad auklėjimas namuose ir ugdymas mokykloje būtų darnus dialogas. Šių trijų tarybų bendradarbiavimas – tai stiprios mokyklos šerdis, kurioje sprendimai kyla iš susikalbėjimo, pasitikėjimo ir bendros vizijos. Nauji mokslo metai kviečia ne tik mokytis, bet ir klausytis vieniems kitų, nes tik tada, kai kiekvienas bendruomenės narys jaučiasi matomas ir girdimas, gimsta tikras, prasmingas pokytis.

_____________________

Ir vis dėlto – kiekviena pabaiga slepia savyje pradžią. Ne todėl, kad patogu ar gražu taip sakyti. O todėl, kad taip yra gyvenime – ugdymas nėra linija nuo taško A iki taško B. Tai ratas, kuris sukasi, nešdamas mus per patirtis, iššūkius, atradimus, augimą. Mūsų gimnazija – ne tik vieta, kur mokoma. Tai vieta, kur žadinama drąsa būti savimi, kur skatinama mąstyti giliau, kur kiekvienas gali pasijusti svarbia grandimi siekiant bendro tikslo. Šiandien, žvelgdami į nueitą 37-erių metų mokyklos veiklos kelią, suprantame: viskas, ką kartu išgyvenome – pamokos, projektai, šventės, sprendimai ir net abejonės – formavo ne tik ugdymo kokybę, bet ir mūsų bendrystę. Naujieji mokslo metai jau beldžiasi ne tik į kabinetų duris, bet ir į mūsų mintis, siekius, viltis. Ir jeigu pavyks išlaikyti širdyje tą gyvą troškimą ieškoti, pažinti, būti atsakingais – vadinasi, mes tikrai pasiruošę. Nes mūsų stiprybė – ne vien sėkmingai parašyti atsiskaitymai ar inovatyvios pamokos. Mūsų stiprybė – tai žmonės, kurie rūpi vieni kitiems, kurie tiki švietimu kaip prasmingu veikimu dėl ateities. Tad ir toliau einame drauge – smalsiai, išmintingai, tikėdami, kad kiekviena nauja pradžia – „veža“.

Nijolė Balčikonytė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui