Rugsėjo 14-oji – Vilko vaikų atminimo diena

Rugsėjo 14-oji – Vilko vaikų atminimo diena

2024 m. Lietuvos Respublikos Seimas į minėtinų dienų sąrašą įtraukė Vilko vaikų atminimo dieną, kuri minima rugsėjo 14 d. Ši data pasirinkta atminimui įamžinti, nes 1991 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdoje įvyko pirmasis buvusių Vokietijos vaikų susitikimas.

Truputį istorijos

Tebevykstant Antrajam pasauliniam karui, 1943 m. Teherane vyko antihitlerinės koalicijos šalių vadovų konferencija. Joje dalyvavo J. Stalinas (SSRS), V. Čerčilis (D. Britanija) ir F. Ruzveltas. Konferencijos metu J. Stalinas pasiūlė Rytų Prūsijos padalijimo principą: Klaipėda ir Karaliaučius atitenka SSRS, pietinė krašto dalis – Lenkijai. 1944 m. spalio 16 d. Raudonosios armijos kariuomenė įsiveržė į Rytų Prūsiją. To, ką sovietų kariuomenė darė Mažojoje Lietuvoje, o vėliau ir visoje okupuotoje Vokietijoje, Europa nematė nuo mongolų antplūdžio laikų. Į kraštą įsiveržę sovietų kareiviai prievartavo moteris ir mergaites, šaudė ir tankais traiškė besitraukiančius ir pasilikusius civilius gyventojus, plėšė ir degino jų namus.

Kas yra Vilko vaikai?

Vilko vaikai – Rytų Prūsijos (vokiečių) gyventojų vaikai, kurie 1944-1948 metais buvo atskirti nuo šeimų arba liko našlaičiai. Daugelio mažųjų benamių žvilgsniai krypo į Lietuvą — savotišką „pažadėtąją žemę“, kur didesnės galimybės išgyventi. Tarp Vilko vaikų sklandė naivūs, dažnai  pagražinti pasakojimai, kad ten, Lietuvoje, yra kur kas saugiau, ramiau, sočiau nei išprievartautoje Tėvynėje. Būtent tai ir nulėmė „vokietukų“ atsiradimą Lietuvoje. Vieni badaudami atėjo, kitus į Lietuvą parsivežė Karaliaučiaus krašte turguose prekiaujantys lietuvių ūkininkai.

Šiandien juos, 5–14 metų amžiaus atklydusius į Lietuvą vokietukus, vadina Vilko vaikais (vok. „wolfskinder“). Sako, lietuviai juos taip pavadinę dėl to, kad, neradę užuovėjos pas žmones, bijodami smurto, kančių, rinkosi guolį miškuose, vilkų irštvose. Kiti sako, kad vaikų iškankintuose veidukuose žaižaravo nedidelės, bet piktos akutės, kuriose galėjai įskaityti ne tik baimę, neapykantą, bet ir kerštą – visai kaip užspeisto į kampą vilkiuko. Jų buvo iki dešimties, o gal ir dvidešimties tūkstančių...

Pamokos apie Vilko vaikus

Vilko vaikų atminimo dieną mini ir mūsų gimnazija. Visą šią savaitę 113 kabinete veikia kilnojamoji paroda. IV klasės mokinės Milda Kvekšaitė, Auksė Vainiūtė ir Karina Kubiliūtė veda pilietiškumo pamokas I klasių mokiniams, II klasių gimnazistai per pilietiškumo pamokas žiūri filmą „Vilko vaikai“ ir dalyvauja diskusijose apie atjautą, žmogiškumą. Šiandienos žmonės negali užmiršti Vilko vaikų, nes jų išgyvenimai primena karo žiaurumus, nekaltų vaikų kančias bei viltį, padėjusią kai kuriems išlikti. Tai svarbi mūsų atminties dalis, skatinanti susimąstyti, kokią žalą padaro karai, kaip svarbu saugoti taiką.

                                                                      Istorijos mokytoja metodininkė Vida Mockuvienė