Tvarumas – mokyklos gyvenimo būdas

Tvarumas – mokyklos gyvenimo būdas. Erasmus+ patirtis Estijoje

Kaip mokykla gali tapti tvaraus gyvenimo pavyzdžiu, o ne tik vieta, kur apie tai kalbama? Atsakymų į šį klausimą ieškojo penkios Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojos, dalyvaudamos Erasmus+ projekto „Tvaraus vystymosi mokykla“ veiklose ir vykdamos į darbo stebėjimo vizitą Estijos Põlva gimnaziją, kur susipažino su pažangia tvarumo kultūra mokykloje. Vizite dalyvavo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos komanda: direktorė Rasa Mašurinienė, anglų kalbos mokytoja Diana Butkutė, biologijos mokytoja Raimonda Kundrotienė, fizikos ir matematikos mokytoja Ilona Tulabienė bei I klasių kuratorė Ilona Malakauskienė.

Erasmus+ projekto „Tvaraus vystymosi mokykla“ veiklos suteikia galimybę ne tik tobulinti profesines kompetencijas, bet ir parsivežti idėjų, kurios gali keisti visos mokyklos kultūrą. Viena iš tokių įkvepiančių patirčių – vizitas Estijoje, Põlva gimnazijoje, kur tvarumas suvokiamas ne kaip atskira tema, o kaip kasdienis gyvenimo principas. 

Põlva gimnazija yra viena pažangiausių Estijos mokyklų tvarumo srityje ir išsiskiria tuo, kad tvarumo principai čia integruoti į viską – nuo pastato infrastruktūros iki mokinių elgesio. Mokykla yra beveik neišskirianti anglies dioksido, todėl sunaudoja itin mažai energijos. Pastate įdiegta daug modernių sprendimų: ant stogo įrengtos saulės panelės, visoje mokykloje naudojamas LED apšvietimas, įrengtos automatinės žaliuzės, reguliuojančios šviesą bei šilumą, veikia lietaus vandens surinkimo sistema, o statant daug kur panaudota mediena, kitos natūralios medžiagos. Visa tai ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir tampa realiu mokymosi pavyzdžiu mokiniams.  

Didžiausią įspūdį palieka tai, kad mokiniai tvarumo mokosi gyvendami tokioje aplinkoje. Kasdienėje veikloje jie natūraliai išjungia šviesą, rūšiuoja atliekas, atsakingai naudoja vandenį, taupo išteklius ir sąmoningai vertina savo pasirinkimų poveikį aplinkai. Mokykla nuosekliai skatina mokinių sąmoningumą ne tik teorinėse pamokose, bet ir praktinėse veiklose, organizuodama diskusijas, projektus bei bendruomenines iniciatyvas.

Stebėtos biologijos, chemijos ir fizikos pamokos aiškiai parodė, kaip tvarumo principai gali būti integruojami į ugdymo procesą. Biologijos pamokose daug dėmesio skiriama biologinei įvairovei, ekosistemoms ir vabzdžių svarbai gamtoje, o mokiniai ne tik analizuoja teoriją, bet ir atlieka tyrimus bei stebėjimus. Chemijos pamokose nagrinėjamas medžiagų poveikis aplinkai, vandens kokybė ir atliekų mažinimas, kartu padedant mokiniams suprasti ryšį tarp cheminių procesų, klimato kaitos bei žmogaus sveikatos. Fizikos pamokose mokiniai praktiškai analizuoja energijos taupymo galimybes, saulės energijos panaudojimą ir šilumos nuostolių mažinimą.

Svarbią vietą mokykloje užima mokinių projektinė veikla, kuri skatina ir kūrybiškumą, ir atsakomybę. Vienas iš įdomiausių pavyzdžių – „Blouit“ projektas, kurio metu sukurta valgomų gimtadienio žvakių idėja, leidžianti sumažinti atliekų kiekį. Tokie sprendimai atspindi žiedinės ekonomikos principus ir rodo, kaip inovatyvios idėjos gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo. Mokiniai skatinami siūlyti savo iniciatyvas, dalyvauti projektuose bei aktyviai įsitraukti į mokyklos gyvenimą, taip ugdydami atsakomybę už bendruomenę ir aplinką. 

Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad tvarus vystymasis ugdyme yra veiksmingiausias tada, kai jis tampa visos mokyklos kultūra, o ne paviene tema. Põlva gimnazijos pavyzdys rodo, kad tvarumas gali atsiskleisti modernia infrastruktūra, ugdymo turiniu, mokinių veiklomis ir kasdieniais įpročiais. Stebėtos pamokos įkvėpė ieškoti naujų būdų, kaip ir „Vaivorykštės“ gimnazijoje dar labiau integruoti tvarumo temas į gamtos mokslų ugdymą, pasitelkiant tyrimus, projektus, realių problemų analizę ir mokyklos aplinką kaip mokymosi erdvę.

Erasmus+ patirtis leidžia suprasti, kad mokykla gali būti ne tik žinių perdavimo vieta, bet ir realus tvaraus gyvenimo modelis, ugdantis atsakingą, kritiškai mąstantį ir aplinkai palankų žmogaus elgesį.

Biologijos mokytoja Raimonda Kundrotienė

Nuotraukos vizito dalyvių