Knygnešystė gyvai: pamoka, jungianti istoriją, kultūrą ir patirtį

Knygnešystė gyvai: pamoka, jungianti istoriją, kultūrą ir patirtį

Kovo 20 dieną, saulėtą popietę, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IIe ir IIi klasių mokiniai dalyvavo netradicinėje pamokoje–išvykoje „Knygnešystė – kalbos, tapatybės ir drąsos istorija“. Ši veikla – projekto „Kultūros objektai integruotose pamokose“ dalis, kurios tikslas – integruoti kultūrinį pažinimą į ugdymo procesą ir gilinti mokinių supratimą apie lietuvių kalbos, literatūros bei kultūros raidą.

Pamokos metu mokiniai ne tik įgijo naujų žinių, bet ir ugdė svarbias kompetencijas – kritinį mąstymą, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, estetinį jautrumą. Taip pat buvo skatinamas mokinių kūrybiškumas ir lavinama vaizduotė.

Pirmoji veiklos dalis vyko Klaipėdos rajono Etninės kultūros centre, kur Meno skyriaus vedėja Loreta Stoliarovienė pristatė lietuvninkų buities ir aprangos ypatumus. Mokiniai aktyviai įsitraukė į praktinę veiklą – atrinko lietuvninkams būdingus drabužius ir jais aprengė manekeną. Kūrybinį procesą praturtino režisierės Vidos Narveišytės įžvalgos ir pagalba.

Antroji pamokos dalis nukėlė mokinius į istorinę aplinką. Kartu su etnologu Helmutu Lotužiu aplankytos Jurjonų kaimo senosios kapinės, per kurių teritoriją kadaise ėjo Rytų Prūsijos ir Rusijos imperijos siena. Ši vieta – svarbi knygnešystės istorijai, nes būtent tokiais pasienio keliais buvo gabenama draudžiama lietuviška spauda. Mokiniai klausėsi autentiškų pasakojimų apie knygnešių veiklą Mažojoje Lietuvoje, jų drąsą, išradingumą ir pasiaukojimą.

Vėliau Kisinių etnografinėse kapinėse H. Lotužis supažindino mokinius su čia palaidotų žmonių istorijomis, atskleisdamas regiono kultūrinį savitumą ir istorinę atmintį.

Pamokos metu bibliotekininkė Dalia Žurkauskienė pristatė knygnešystės fenomeną Lietuvoje, aptarė žymiausių knygnešių veiklą, pabrėždama, kad knygnešiai buvo ne tik spaudos platintojai, bet ir tautinės tapatybės saugotojai. Mokiniai sužinojo apie jų rizikingą veiklą – knygų gabenimą, slėpimą, nuolatinį persekiojimą ir gresiančias bausmes.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rasa Rusteikienė akcentavo pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – reikšmę, skatindama mokinius suvokti kalbos svarbą tautos išlikimui.

Pamoką vainikavo kūrybinė užduotis: mokiniai, dirbdami grupėse, kūrė pamokos–išvykos vizualizacijas ir tekstus, remdamiesi įgytomis žiniomis bei patirtimis. Ši veikla leido ne tik įtvirtinti informaciją, bet ir ją kūrybiškai interpretuoti.

Ši netradicinė pamoka dar kartą parodė, kad istorija gali būti ne tik skaitoma vadovėliuose, bet ir patiriama gyvai – per vietas, žmones ir pasakojimus. Knygnešystės tema mokiniams atsiskleidė kaip gyvas, aktualus ir įkvepiantis Lietuvos istorijos puslapis, primenantis apie kalbos, kultūros ir laisvės vertę.

Augusto Vytuvio filmas apie pamoką-išvyką 

Bibliotekininkė Dalia Žurkauskienė