Pastebėti. Suprasti. Auginti

Pastebėti. Suprasti. Auginti.

Ne kiekvienam mokiniui reikia daugiau. Kai kuriam reikia giliau, sudėtingiau, kitaip.

Rugsėjo 29 dieną Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojai susirinko į profesinę kūrybinę sesiją „Nuo pažymio prie potencialo: kaip pastebėti, suprasti ir auginti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius“. Kalbėjomės apie tai, kas mokykloje labai svarbu, bet ne visada lengvai pamatuojama – kaip laiku pamatyti, kad mokinys gali daugiau.

Ne visada apie tai pasako dešimtukas. Kartais mokinio potencialą išduoda netikėtas klausimas, originali mintis, noras ginčytis ir ieškoti savo atsakymo, smalsumas, kūrybiškumas, gebėjimas savarankiškai spręsti problemą ar telkti kitus. O kartais dideli gebėjimai slypi ir už visai neišskirtinių rezultatų. Todėl mokytojui tenka ypatinga užduotis – matyti ne tik tai, ką mokinys jau pasiekė, bet ir tai, kuo jis galėtų tapti.

Apie tai kalbėta pranešime „Pastebėti mokinį – atverti jam galimybę augti“ (pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė), savo patirtimi pranešime „O kas, jeigu jis gali daugiau? Mokytojos patirtis“ dalijosi mokytoja ekspertė Rasa Rusteikienė. Vėliau mokytojai grupėse pagal ugdymo sritis kalbėjosi apie savo mokinius ir kasdienę praktiką: kaip atpažįstame didesnį potencialą, ką jau šiandien darome, kad jis atsiskleistų, ir kokių naujų galimybių galėtume pasiūlyti.

Diskusijose vis grįžome prie vienos svarbios minties: didelį mokymosi potencialą turinčiam mokiniui nebūtinai reikia daugiau užduočių. Jam gali reikėti gilesnio klausimo, sudėtingesnės problemos, tyrimo, projekto, galimybės kurti, argumentuoti, vadovauti, išbandyti save STEAM veiklose, olimpiadoje, universitetinėje klasėje, mentorystėje, savanorystėje ar kitoje prasmingoje veikloje.

Ir visa tai mūsų gimnazijoje nėra pradžia nuo nulio. Mes jau daug darome. Mokytojai pastebi, padrąsina, pasiūlo, pakviečia, suteikia progą išbandyti save. Kartais mokiniui labai svarbu tiesiog išgirsti: „Matau, kad tau tai įdomu. Tu gali. Pabandyk.“

Profesinė sesija padėjo tai, ką jau darome, pamatyti kaip bendrą gimnazijos kryptį ir susitarti dėl trijų paprastų dalykų: pastebime, sudarome galimybes, stebime augimą. Ne tik rezultatą, bet ir pažangą, motyvaciją, savarankiškumą, savijautą.

Gal todėl kalbėdami apie didelį mokymosi potencialą pirmiausia turėtume kalbėti ne apie sąrašus, kriterijus ar dokumentus. Jie reikalingi, tačiau yra tik priemonės. Centre visada turi likti konkretus mokinys – galbūt dar pats nežinantis, kiek daug gali. O šalia jo – mokytojas, kuris pastebėjo.

Pastebėti. Suprasti. Auginti.

Kartais nuo to ir prasideda dideli dalykai.

Pavaduotoja ugdymui

Nijolė Balčikonytė