Aštuoni faktai apie lietuvių kalbą!

Aštuoni faktai apie lietuvių kalbą!

Apie lietuvių kalbos vertę nuomonę turi  bene kiekvienas: vieni siekia ją išlaikyti, kiti jos gėdijasi, manydami, kad nemoka pakankamai gerai, o dar kiti siūlo į kalbą žiūrėti paprasčiau – ne ją saugoti, o leisti  keistis kartu su visuomenės pokyčiais. Nepaisant skirtingų požiūrių, svarbu nepamiršti unikalių lietuvių kalbos bruožų!

1. Ne tik vienaskaita ir daugiskaita, bet ir dviskaita

Dar ir šiandien kai kuriose tarmėse galima išgirsti retą kalbos kategoriją – dviskaitą. Ši forma vartojama tada, kai kalbama apie du objektus. Pavyzdžiui: „einava mudu abudu“ arba „saldu gardu kaip du medu“.

2. Lietuvių kalba turi naują ilgiausią žodį

Pamirškime „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“. Prieš keletą metų atsirado naujas lietuviškas žodis, kurio atsiradimui įtaką padarė informacinės technologijos – „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“.   Anksčiau atrastas ir kitas, trisdešimt devynių raidžių žodis – „fibroezofagogastroduodenoskopijuojamas“.

3. Žodis „eiti“ turi daugiau nei 300 sinonimų

 Lietuvių kalbos sinonimų žodyne pateikiamas net 361 žodžio „eiti“ sinonimas. Sąraše – nuo dažnai vartojamų „žingsniuoti“, „judėti“, „žygiuoti“ iki retesnių, bet vaizdingų „sliūkinti“, „rypuoti“ ar „dramblioti“.

      4. Vienas įtakingiausių pasaulio kalbos tyrėjų – lietuvis

Algirdas Julius Greimas – vienas žymiausių XX a. kalbotyros tyrėjų. 1944 m. jo šeima pasitraukė į Prancūziją, kur Greimas studijavo Sorbonos universitete, vėliau dėstė sociosemiotiką. Jo išleisti teoriniai samprotavimai tapo pagrindu semiotikai – mokslui apie ženklus, simbolius, jų struktūras ir reikšmes. Nors A. J. Greimas svarbiausius mokslinius darbus rašė prancūzų kalba, pavyzdžiuose dažnai analizavo lietuviškus kūrinius bei svariai prisidėjo prie lietuvių kalbos ir mitologijos studijų.

     5. Įdomios pavardžių kilmės

 Pirmosios pavardės Lietuvoje atsirado XIII a., nors oficialiai jos pradėtos registruoti tik 1861 m. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pavardės buvo kuriamos pagal to žmogaus tėvavardį (pavyzdžiui, Jonaitis), profesiją (pavyzdžiui, Dailidė), išskirtines išvaizdos savybes (pavyzdžiui, Ilgis) arba vietovę, kurioje gyveno (pavyzdžiui, Kalnietis). Įdomu tai, kad kai kurios pavardės gali turėti netikėtų reikšmių: pavyzdžiui, populiariausia Lietuvoje pavardė Kazlauskas kildinama nuo lenkiškos „ožio“ versijos. Kalbos tyrinėtojas Jonas Albertas Naktinis aiškina, kad pavardė Zulonas kilo iš žodžio „zulintis“ (kasytis), o Morkūnais galėjo būti vadinami ne tik žmonės, gavę krikšto vardą Markus, bet ir tie, kurie buvo „markanoti“, tai yra, lengvai susigraudinantys.
 

6. Itin reta lietuviška tarme kalba mažiau nei 80 žmonių

 Kalbininkai nuolat stebi, ar dar yra kalbančių Šišioniškių tarme. Mat 2021 m. buvo užfiksuota vos 80 gyventojų, kalbančių šia unikalia tarme. Šilutės, Klaipėdos ir Pagėgių rajonuose aptinkama tarmė – tai lietuvių kalba, paveikta vokiečių kalbos. Įdomu tai, kad daugelis klysta manydami, kad tarmės pavadinimas kilo nuo Šyšos upės vardo. Iš tiesų Šišioniškių tarmėje vietoj „čia“ naudojamas žodis „šiš“ arba „šišon“. Be to, ši tarmė neturi vietininko linksnio, tad vietoj „apsipirkau parduotuvėje“ sakoma „apsipirkau į parduotuvę“. Taip pat dvigarsiai -ie ir -uo keičiami balsiais -ė ir -o, pavyzdžiui: „joda dona ir pėns“.
 

7. Esame viena iš keturiasdešimties valstybių, turinčių tik vieną oficialią kalbą

Pasaulyje yra 195 valstybės ir tūkstančiai kalbų, todėl natūralu, kad daugelyje valstybių vartojama daugiau negu viena kalba. Įdomu tai, kad Lietuva yra viena iš keturiasdešimties valstybių, turinčių tik vieną oficialią valstybinę kalbą.

8. Daugiausiai reikšmių lietuvių kalboje turintis žodis

Daugiausiai reikšmių lietuvių kalboje turintis žodis yra „leisti“. Lietuvių kalbos žodyne jam apibūdinti randamos net 94 reikšmės, ir tai – be paantraštinių žodžių, tokių kaip „išleisti“, „paleisti“, „atleisti“ ir panašiai. Atsivertę žodyną, rasime kasdien vartojamų reikšmių, kaip „duoti leidimą“, „nelaikyti skysčio“, „judėti žemyn“, „švirkšti vaistus“, taip pat ir retesnių, pavyzdžiui, „melžti karvę“.

Daugelio tautų šviesuolių teigia, jog  gimtoji kalba esanti ne vien bendravimo priemonė, ji būtina vaiko ir suaugusiojo asmenybės vystymosi sąlyga ir turi didžiausią reikšmę pažinimo plėtrai.

Linkime sėkmingo bei prasmingo darbo mokantis lietuvių kalbos!

                          Medžiagą atrinko informacijos sklaidos klubas