Mokytojai ieško atsakymų į šiandieninius švietimo klausimus

„Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojos – tarptautinėje švietimo konferencijoje Dubajuje

Klaipėdos rajono „Vaivorykštės“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja Diana Butkutė ir pirmų klasių kuratorė Ilona Malakauskienė dalyvavo tarptautinėje švietimo konferencijoje „4th Global Conference on Education“ (4-oji tarptautinė švietimo konferencija“), vykusioje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Dubajuje. Renginys subūrė pedagogus, švietimo ekspertus ir universitetų dėstytojus iš įvairių pasaulio šalių, siekiančius dalintis patirtimi ir ieškoti atsakymų į šiandieninius švietimo klausimus.

Konferencijoje pristatyti pranešimai išsiskyrė tuo, kad visi jie pagrįsti tyrimais, apklausomis ir realių situacijų analize. Tai dar kartą patvirtino, jog šiuolaikinėje mokykloje sprendimai turi remtis duomenimis, o ne vien intuicija ar asmenine patirtimi. Pranešėjai pabrėžė, kad apklausos, mokinių įsivertinimas ir nuolatinis grįžtamasis ryšys tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi.

Graikijos atstovai daug dėmesio skyrė STEAM ugdymui, pristatydami specializuotas mokyklas, kuriose mokiniai mokosi šiuo pagrindu. Tokiose mokyklose tam tikram laikotarpiui iškeliama konkreti problema, o skirtingų dalykų mokytojai dirba kartu, integruodami pamokas bendram tikslui pasiekti. Tokiu būdu mokiniai mokosi spręsti realias gyvenimo problemas ir praktiškai taikyti žinias.

Maltoje taikomos mokyklos mikroklimato gerinimo ir konfliktų sprendimo praktikos atskleidė, kad saugi bei palaikanti aplinka yra vienas svarbiausių sėkmingo mokymosi veiksnių. Į mokyklas atvykstantys specialistai atlieka tyrimus, analizuoja situacijas ir pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip spręsti problemas, stiprinant visos bendruomenės gerovę.

Ganos atstovo pranešime buvo nagrinėjama nuobaudų taikymo praktika. Nors šalyje iki šiol egzistuoja fizinės bausmės, vis daugiau dėmesio skiriama humaniškesnėms alternatyvoms. Vienas iš pavyzdžių – drausminės priemonės, paremtos ugdymu, pavyzdžiui, garsinis skaitymas ar papildomos mokymosi užduotys.

Kazachstano universiteto atstovai pristatė bendrųjų ugdymo programų kūrimo patirtį, pabrėždami glaudų universitetų ir mokyklų bendradarbiavimą. Šalyje, vykstant švietimo pertvarkai, universitetui patikėta per penkerius metus parengti naują ugdymo programų modelį ir atnaujinti visos švietimo sistemos sampratą pagal šalies tradicinius modelius bei remiantis Azijos šalių gerosiomis mokinių ugdymo praktikomis.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir mokytojų rengimo praktika Airijoje. Būsimieji mokytojai pirmuosius trejus metus studijuoja bendrąsias kompetencijas, o vėliau renkasi dviejų ar trijų dalykų specializacijas. Pasak pranešėjų, toks modelis leidžia parengti lankstesnius, universalesnius pedagogus ir padeda spręsti mokytojų trūkumo problemą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose daug dėmesio skiriama mokytojo lyderio vaidmeniui. Pranešime pabrėžta, kad mokytojas šiandien nėra visažinis žinių šaltinis – jis padeda mokiniui mokytis, mąstyti ir augti savarankiškai, kurdamas pasitikėjimu grįstą santykį. Taip pat akcentuota, kad skirtingose valstijose mokytojų rengimo praktika nevienoda, jaučiama pedagogų stoka, todėl dalis mokytojų atvyksta iš Azijos šalių. Vis dažniau svarstoma apie europietišką modelį, kai mokytojas turi kelias dalykines specializacijas.

Ypač įspūdinga buvo mokytojų rengimo ir darbo realijų analizė Filipinuose. Čia klasėse dažnai mokosi apie 45 mokiniai, iš kurių apie dešimt turi specialiųjų ugdymosi poreikių, o mokytojų padėjėjų trūksta. Daugelis dalykų dėstomi anglų kalba, tačiau šalyje jaučiama mokytojų stoka, nes apie 90 procentų Filipinuose parengtų mokytojų dirba užsienyje – JAV, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Singapūre. Kelias į mokytojo profesiją ilgas: baigus universitetą dar apie dvejus metus dirbama su mentoriumi, nuolat keliama kvalifikacija ir atnaujinama licencija. Ne itin aukšti atlyginimai dažnai lemia sprendimą rinktis darbą užsienyje.

Izraelio atstovai dalijosi patirtimi, kaip mokyti hebrajų kalbos arabiškai kalbančius mokinius. Pranešimas parodė, kad net sudėtingi kalbiniai ir kultūriniai iššūkiai yra įveikiami, kai mokykloje kuriama pasitikėjimu, pagarba ir saugumu grįsta atmosfera. Mokiniai mokosi jaukioje aplinkoje. Pranešėja pagal savo atliktus tyrimus darė išvadą, kad stresas yra didžiausias priešas siekiant rezultatų.

Bendroji konferencijos žinutė buvo aiški ir vienijanti: švietimo sistemos atspindi šalies vertybes ir mentalitetą, mokytojo lyderystė yra itin svarbi, o mokinys mokykloje turi jaustis saugus – tarsi namuose. Pabrėžta, kad pozityvus mokyklos mikroklimatas ir nuolatinė refleksija padeda įveikti net sudėtingiausius ugdymo iššūkius.

Klaipėdos r. „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojoms dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje Dubajuje suteikė galimybę ne tik praplėsti profesinį akiratį, bet ir parsivežti vertingų, tyrimais pagrįstų idėjų, kurios gali prasmingai praturtinti gimnazijos ugdymo praktiką.

Anglų kalbos mokytoja Diana Butkutė

Nuotraukos autorės