Knyga – lietuvybės simbolis

Knyga – lietuvybės simbolis

„Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit", – taip 1547-ųjų sausio 8-ąją į žmones kreipėsi liuteronų dvasininkas Martynas Mažvydas. Tądien  Karaliaučiaus spaustuvininko Johano Veinreicho spaustuvėje išspausdintas „Katekizmas". Tai lietuviškos raštijos, lietuvių kalbos gramatikos, poezijos, terminijos, muzikos istorijos pradžia. Tai lietuvių kultūros ir lietuvybės simbolis, parodęs, kad lietuvių kalba tinkama knygoms ir mokslui.

Kukli, nedidelio formato 79 puslapių knygelė išspausdinta gotikiniu  šriftu, o dedikacija ir prakalba lotynišku. Spėjama, kad galėjo būti išspausdinta apie 200 egzempliorių. Šiuo metu pasaulyje žinomi du – vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, kitas – Torunės universiteto bibliotekoje.

1997-ais sausio 8 d. iškilmingame „Katekizmo" 450 metų sukakties minėjime Operos ir baleto teatre rašytojas Justinas Marcinkevičius sakė:  „Triskart palaiminta [Mažvydo] ranka, kuri štai jau 450 metų tiesia mums, lietuvininkams ir žemaičiams, mūsų raštą. Visa Lietuva šiandien susitelkė prie tos rankos, susirinko aplink savo knygą. Nors tik nedaugelis ją matę, tačiau visi tiki, kad ji yra. Ji turi būti, nes be jos nebūtų ir Lietuvos. Todėl ir galime sakyti, kad turime du karalius: Mindaugą, sukūrusį Lietuvos valstybę, ir Mažvydą, sukūrusį Lietuvos knygą."

Nuo M. Mažvydo kuklios knygelės prasidėjo lietuvių kultūros kelias, be jos neįmanoma įsivaizduoti nei Lietuvos istorijos, nei tautinės tapatybės.

Informacijos sklaidos klubas