Išvyka į spektaklį – mokymosi paįvairinimas

Išvyka į spektaklį – mokymosi paįvairinimas

        Kartais gimnazijos mokiniai susiduria su atveju, kada pamokoje dėstoma tema yra nedominanti, neaktuali, o gal ir nesuprantama. Verta ne nusivilti, o pagalvoti pačiam, kaip galima mokytis, lavintis įdomiau, patraukliau? Yra daug įvairių mokymosi būdų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį: edukaciniai žaidimai, projektai, kelionės, kryžiažodžiai… Taip pat reikia išskirti ir spektaklius, kurie vizualizuoja knygos žodį, kitokiais būdais, priemonėmis  įsimintiniau perteikia kūrinį.

        Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos III-IV klasių mokiniai, pakviesti lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Zofijos ir Vido Vaitkų, nuvyko į Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmus. Čia spalio 16 d. prasidėjo šalies teatrų festivalis „Jaunatis“. Pirmieji pasirodė „Cezario grupė“, kurios spektakliai pasižymi originalia stilistika. Grupė 2004 m. yra pelniusi Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimą už geriausią debiutą (spektaklį „Arabiška naktis“), o 2011 m. –  už geriausią nacionalinės dramaturgijos pastatymą (spektaklį „Nutolę toliai“). Šį rudenį „Cezario grupė“ nusprendė pristatyti romantizmo elementais persipynusią lietuvių poeto Antano Baranausko žymiausio kūrinio „Anykščių šilelis“ interpretaciją. Lyrinė poema savita: joje matomas nepasitenkinimas esama tikrove (sunykusiu Anykščiu šileliu), skatinama tautinė savimonė. Kūrinyje gausu epitetų, palyginimų, metaforų, personifikacijų ir kitų meninės raiškos priemonių, kurios atskleidžia lietuvių kalbos turtingumą bei grožį.

       Ne vienas gimnazistas prisipažino, jog pirmą kartą mato spektaklį, kuriame vaidina tik vienas žmogus. Ypač maloniai nustebino aktoriaus Pauliaus Čižinausko profesionalumas. Žavėjo jo gebėjimas įkūnyti skirtingo charakterio, nuotaikų personažus ir, be abejo, gebėjimas imituoti tam tikrą veiksmą, įsivaizduojant prieš save daiktus. Verta paminėti ir jo kolegės Ievos Baranauskaitės atliekamą muziką – ji nuostabiai formavo ir perteikė esamą scenoje jausmingą atmosferą. Spektaklyje galima įžvelgti įvairių simbolinių smulkmenų bei paralelių. Grįždami namo kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais aptarėme kai kuriuos vaidybos elementus, simbolius. Be pedagogų minčių bei pastebėjimų būtų nelengva perprasti spektaklio subtilumą, meistriškumą, potekstę. Pavyzdžiui, „Cezario grupė“  sukurdama vaidinimą pagal Antano Baranausko kūrinį „Anykščių šilelis“ nusprendė poemos eiles deklamuoti ne tik gimtąja lietuvių kalba, bet girdėjome ir anglų, ispanų, lenkų kalbą – tai supratome kaip faktą, kad romantiko tekstas yra išverstas į aštuoniolika pasaulio kalbų. O, koks grožis anykštėnų šnektos…

        Laikas, praleistas spektaklyje, ne mane vieną įkvėpė labiau domėtis Lietuvos rašytojais, kurie yra dalis mūsų kultūros. Tikrai verta grožinės literatūros pažinimą praturtinti žiūrint, o vėliau aptariant spektaklį.

Auksė Kelpšaitė, informacijos sklaidos klubo narė

Nuotraukos netradicinės pamokos dalyvių