Rūpintis psichine sveikata – būtinybė!

Rūpintis psichine sveikata – būtinybė!

     Spalio 10-a – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Ši diena – tai priminimas kiekvienam žmogui, kad svarbu rūpintis tiek emocine, tiek ir fizine gerove.

     Psichinė (emocinė) sveikata – tai geros savijautos pojūtis, emocinė ir dvasinė būsena, kuri leidžia žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, įveikti sunkumus, išreikšti save tokiais būdais, kurie teikia malonumą pačiam individui ir aplinkiniams, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.  

     Būdai pasirūpinti psichine sveikata:

• Atkreipkime dėmesį į mitybą. Mityba turi būti visavertė, subalansuota.
• Miegas – geros savijautos pagrindas. 8-9val. kokybiško miego  padeda žmogui jaustis darbingam, didina dėmesio koncentraciją, gebėjimą įsiminti, prisideda prie žmogaus gebėjimo susidoroti su kylančiais iššūkiais, stresu, stiprina imuninę sistemą, suteikia energijos.
• Būkime fiziškai aktyvūs. Kasdien rekomenduojama bent 60 min. aktyvios fizinės veiklos.
• Raskime laiko savo pomėgiams. Mėgstama veikla suteiks teigiamų emocijų, patirčių ir įspūdžių.
• Skirkime laiko kokybiškiems santykiams: bendravimas nugali vienišumą.
• Skirkime laiko pabūti gryname ore. Šviežias oras būtinas smegenų veiklai.
• Išlikime blaivūs, venkime žalingų įpročių.
• Kalbėkime. Problemos neatrodo tokios didelės, kai jomis dalinamės su kitais.
• Pasirūpinkime savo emocijomis ir jas išreiškime konstruktyviais būdais.

            Gera psichikos sveikata nereiškia, kad žmogus negali būti blogos nuotaikos ar patirti neigiamų emocijų. Visi mes susiduriame su nesėkmėmis, netektimis ar pokyčiais. Tai natūralu. Tačiau, nesėkmę patyręs žmogus, ieško galimybių, kaip išspęsti sunkumą pats arba kreipiasi pagalbos.

Gimnazijoje pagalbą teikia:

psichologės Neringa Gerdauskytė ir Rūta Lukošienė,

socialinės pedagogės Kristina Klenauskienė ir Rosita Bartkienė,

visuomenės sveikatos specialistė Vaida Žlibinienė.

Emocinę pagalbą telefonu ir internetu teikia:

• Vaikų linija tel. 116 111
• Jaunimo linija tel. 0 800 28888
• Tėvų linija tel. 0 800 90012
• Vilties linija tel. 116 123

Gimnazistai dalijasi patirtimi, kokiais būdais  jie gerina emocinę sveikatą:

,, Pavyzdžiui, jeigu prastėja reikalai su mokslais, pirmiausia, nusiraminu, atlieku kvėpavimo pratimų, tada peržiūriu, ką darau ne taip ir stenguosi klaidas ištaisyti.“

,, Rūpinuosi leisdama sau pabūti atskirai nuo visų, o išgyvendama liūdesi ar pykti  visada ieškau, kas gali būti pozityvu. Džiaugiuosi viskuo, nes žinau, kad gali būti ir baisiau.“

,,Susidūrusi su sunkumais, imuosi sprendimų, ką daryti. Pirmas dalykas -  klausausi ramios muzikos be žodžių ir medituoju. Antras,  einu pasivaikščioti ir būnu gamtoje. Išmėginu naujų  dalykų – ką nors gaminu. O kaip moku džiaugtis? Kai būnu su savo draugėmis,  praleidžiu gerą laiką ir tai mane padaro laimingą.“

,, Kai man liūdna, dažnai prisimenu ką nors linksmo, pasikalbu su žmogumi, kuris man teikia džiaugsmą. Kai pyktis ima pabūnu viena arba ieškau ką nuveikti, kad blogas emocijas paversčiau į geras.“

Parengė psichologė Neringa Gerdauskytė ir informacijos sklaidos klubas

s